Elektromobilis ir krovimo kabelis

Kada turėsime elektromobilį, kuris nuvažiuos 1000 kilometrų?

LI elektromobilis
180 views 0 komentarus

Šiuo metu klausimas „kada turėsime elektromobilį, kuris tikrai nuvažiuos 1000 km nuo vieno įkrovimo“ yra vienu metu ir įdomus, ir gana sudėtingas. Apžvelkime, kur mes esame dabar, kokie technologiniai bei rinkos veiksniai trukdo ar skatina tokios galimybės atsiradimą, ir kada realistiškai galime tikėtis tokio lygio elektromobilio prieinamumo.


Kur esame dabar

– Dabar dauguma komerciškai prieinamų elektromobilių Europoje turi nuvažiuojamą atstumą pagal oficialius rodiklius (pvz., WLTP) dažniausiai 400–600 km diapazone. Pvz., viename duomenų rinkinyje matome, kad daugelis modelių 2024–2025 m. turi „Range“ rodiklius apie 400–500 km. EV Database
– Taip pat yra technologinių demonstracijų: pvz., kinų gamintojas CATL pristatė LFP tipo bateriją, kuri gali „peržengti 1000 km“ ribą. Reuters Arba automobilių gamintojai testuoja prototipus ar specialias versijas, siekdami 1000 km. NIO+1
– Tačiau skirtumas tarp oficialaus rodmens ir realios kasdienės eksploatacijos yra reikšmingas: šaltesnis oras, greitesnis greitis, klimato kontrolė, vėjai – viskas mažina nuvažiuojamą atstumą net per trečdalį. The Times


Technologiniai iššūkiai

Kad elektromobilis tikrai galėtų nuvažiuoti 1000 km (apie 621 mylią) nuo vieno įkrovimo, reikia įveikti keletą svarbių technologinių ir sisteminių barjerų:

  1. Baterijos energijos tankis – kad vienoje baterijoje tilptų pakankamai energijos, reikalingos 1000 km nuvažiuoti, reikia labai didelio talpos akumuliatoriaus arba labai efektyvaus energijos panaudojimo. Jei automobilis vidutiniškai suvartoja, tarkim, 15 kWh/100 km, tam reikėtų ~150 kWh baterijos („po ratukais“ ir kartu svorio poveikiu). Tai yra didelis dydis: kainuoja daug, sveria daug, užima vietą.

  2. Efektyvumas – norint kuo labiau priartėti prie 1000 km, automobilis turi būti labai efektyvus: aerodinamika, mažas svoris, žema trintis, optimizuota valdymo sistema. Kuo mažesnis energijos suvartojimas – tuo mažesnė baterija reikalinga.

  3. Temperatūros ir eksploatacijos sąlygos – kaip minėta, realios sąlygos (šaltas oras, greitas greitis, stovėjimai, šildymas/šaldymas) mažina efektyvumą. Reiškia, kad baterijos turi dirbti gerai ne tik idealiomis sąlygomis, bet ir kasdieniame gyvenime.

  4. Įkrovimo infrastruktūros palaikymas – net jei automobilis gali važiuoti 1000 km, vartotojui svarbu, kad baterija būtų patikima, greitai įkraunama, ilgalaikė. Taip pat – kad infrastruktūra palaikytų aukštos įkrovimo galimybes, kad net ir nuvažiavusieji didelius atstumus būtų ekonomiški.

  5. Kaina – didelės baterijos ir pažangios medžiagos (aukšta energijos tankio baterijos, galbūt pusiau kietos / solid state technologijos) kol kas yra brangios.


Laiko horizonto vertinimas

Xpeng elektromobilis

Remiantis dabartinėmis technologijomis ir žinomais tyrimais, galima spėti kelis scenarijus, kada galėtume turėti plačiai prieinamą elektromobilį su ~1000 km nuvažiuojamu atstumu:

  • Trumpuoju laikotarpiu (1–3 metai): Galime matyti keletą ribotų modelių arba specialių versijų, kurios su labai didelėmis baterijomis (pvz., 100–150 kWh) ir labai optimizuotu efektyvumu bei geromis sąlygomis pasiekia ~1000 km rodiklį. Pvz., pirmieji pavyzdžiai kaip NIO ET7 teigia „virš 1000 km“. NIO Tačiau tai bus brangu, galimai tik tam tikrų segmentų automobiliuose (premium).

  • Vidutiniu laikotarpiu (3–5 metai): Kai technologijos (aukštos energijos baterijos, solid state, geresnis efektyvumas) taps labiau masinės, galime matyti, kad tokio pasiekimo ~1000 km taps labiau pasiekiamu ir platesniam segmentui. Pavyzdžiui, gamintojai tokius tikslus deklaruoja. ESG News+1

  • Ilguoju laikotarpiu (5-10 metų): Tada 1000 km nuvažiuojamumas gali tapti įprastas aukštesnės klasės elektromobiliuose, o vėliau – viduriniame segmente. Tačiau priimtinai kainuojančiam automobiliui su 1000 km nuvažiuojamu atstumu gali prireikti dar daugiau laiko, kol technologijos pasižemins kainomis, bus tvirtos, saugios ir patikimos.

Todėl mano vertinimu, jei būčiau optimistas, galėtume matyti tokius automobilius apie 2026-2028 m. (premium segmente), o plačiau prieinamą variantą – 2028-2030 m., priklausomai nuo to, kaip greitai progresuos baterijų technologijos ir infrastruktūra.


Kodėl tai svarbu vartotojui ir rinkai

  • Elektromobilis su ~1000 km nuvažiuojamu atstumu reikštų: mažiau rūpesčio dėl ilgos kelionės, mažiau sustojimų, didesnę konkurenciją su vidaus degimo variklio automobiliais (kur integruotas nuvažiuojamumas paprastai > 800 km).

  • Tai palengvintų ilgų reisų planavimą: vienas įkrovimas ir praktiškai visos dienos kelionė be rūpesčio.

  • Tai taip pat sumažintų „įkrovimo nerimo“ (angl. range anxiety) efektą – tiek vartotojo pasitikėjimą, tiek praktinę kelionių organizavimo laisvę.

  • Rinka gautų impulsą: didesnė paklausa, daugiau investicijų į baterijas, infrastruktūrą (ypač greito įkrovimo tinklus), visa elektromobilių ekosistema (atsarginės dalys, baterijų perdirbimas, antrinės baterijos).

  • Tačiau kartu tai reikštų ir technologinių reikalavimų augimą: baterijų saugumo, ekologiškumo, perdirbimo, infrastruktūros palaikymo. Ir vartotojui – didesnes investicijas į automobilį, arba didesnę baterijos kainą, arba tam tikrus kompromisus (svoris, kaina, talpos ribos).


Rizikos ir nežinomybės

  • Vienas iš didelių rizikos veiksnių: ar baterijų technologijos iš tiesų tiek greitai progresuos, kad didelės talpos baterijos taps pigios, lengvos ir patikimos. Solid-state baterijos (kietojo kūno) yra vienas iš labiausiai aptariamų sprendimų, bet komercinis jų pritaikymas masiškai dar nėra įvykęs.

  • Realios eksploatacijos sąlygų skirtumai: dažnai gamintojai rodo idealius rodiklius, tačiau vartotojas kasdien važinėja su oro kondicionieriumi, šildymu, stabdo mieste, važiuoja greitais greičiais, žiemą – tai mažina nuvažiuojamą atstumą.

  • Kaina: Kol technologija brangi, vartotojui tokių automobilių kaina gali būti labai aukšta. Jeigu tokie modeliai išlieka labai brangūs, prieinamas tik nedaugeliui, tai jų paplitimas užtruks ilgiau.

  • Tolesnė plėtra: kita karta baterijų, integracijos, gamybos grandinės – gali sulėtėti dėl žaliavų trūkumo, geopolitinių veiksnių, tiekimo grandinės iššūkių.


VoltLab prognozė

Apibendrinant: manome, kad plačiai prieinamas elektromobilis su realiai ~1000 km nuvažiuojamu atstumu nebus labai toli – galima tikėtis, kad premium segmente tokie modeliai pasirodys apie 2026-2028 m., o kad vidutiniam vartotojui tokia galimybė taps „kasdienybe“ ir plačiai pasiekiama – 2028-2030 m. gale ar net ankstyvais 2030-ųjų metais.

Žinoma, jei technologijos šuolis (pvz., labai sėkmingos kietojo kūno baterijos) įvyks greičiau, šis laikotarpis gali sutrumpėti. Tačiau realistiškai reikėtų numatyti, kad iki tokios nuvažiuojamos atstumo ribos dar bus parengiamieji etapai: baterijos talpos didinimas, infrastruktūros plėtra, vartotojų pasitikėjimo augimas.

Ar šis įrašas buvo naudingas?
Taip
Ne

Komentarai uždrausti.